Šviestuvai su judesio davikliu – kur tinka?

Kartais išėjus į savo kiemą naktį, panyrame į tamsą, kartais mus apšviečia lauko šviestuvai su judesio davikliu, o kartais tiesiog pamatome, kad šviesa čia deda visą naktį. Žmonės renkasi įvairias alternatyvas, o mes šiandien plačiau pakalbėkime apie šviestuvų su judesio davikliais privalumus.

Kieme

Galima įsivaizduoti, kad kieme šviesos mums tikrai prireikia. Jeigu einame naktį į lauką, visada ten išeiname iš apšviestų erdvių. Juk namai viduje yra taip pritaikyti, kad galėtume kuo lengviau orientuotis, dėl to atitinkamai išspręsta ir apšvietimo problema. Taigi, kieme šviestuvai yra tikrai reikalingas dalykas, tačiau kokius juos rinktis. Visų pirma, apskritai patys šviestuvai turėtų atrodyti kitaip negu viduje. Tik viduje galime dėti trapios konstrukcijos šviestuvus, nes lauke būna vėjas, oro sąlygos, kurios gali sunaikinti netvirtas konstrukcijas.Taip pat neturėtų būti popierinių, medinių, audinių (medžiagos, tekstilės) elementų kaip viduje. Tad, jeigu pagalvojote, jog štai sutaupysite, pirkdami kažką, kas būtina, o kas sena pritaikydami naujai ir lauke pakabinsite kokį nors kambarinį šviestuvą, gal tik prarasite pinigus, jis jums nueis šuniui ant uodegos. Lauke turi kabėti, būti sumontuoti specialūs lauko šviestuvai. O kaip dėl judesio daviklio? Kaina jis nėra labai brangus, todėl, jeigu manote, kad verta, įsirenkite. Dažniausiai jis praverčia pereinamuose kiemuose, kai namas priklauso ne vienai šeimai, o daug kam. Tarkime, bendras daugiabučio kiemas. Niekas nejaus atsakomybės taupyti elektrą ir šviesos netaupys. Viešos erdvės suvokiamos tarsi savaiminės, todėl tikrai geriau yra tiesiog kieme pakabinti šviestuvą su judesio davikliu. Jeigu yra nuosavi namai, tai pagrindiniame kieme galima įprastą šviesą pakabinti. Juk savame kieme ir laiko daugiau praleidžiame, o ne tik praeiname. Tačiau tokiose vietose kaip kažkoks namo užkampis, šiltnamis, takelis iki jo – galima įrengti tik su davikliais šviesas silpnas, nes ten rečiau vaikštome, ir galbūt nakties metu tik praeiname.

Ilgame koridoriuje, laiptinėje

Toliau skaityti „Šviestuvai su judesio davikliu – kur tinka?“

Kaip pasiruošti nešant skalbinius į savitarnos skalbyklą Vilniuje?

Kartais sunku patikėti, kad buities darbai, kurie, atrodo, yra atliekami tik namuose, gali tapti viešai prieinama paslauga, padedančia žmonėms išsivaduoti iš rutinos ir nuolatinio laiko gaišimo mėginant palaikyti švarą ir tvarką. Viena jų – savitarnos skalbykla Vilniuje, kuri leidžia sostinės gyventojams pabėgti nuo kalno per savaitę susikaupusių skalbinių, sekmadienių, pašvęstų drabužių džiaustymui, lyginimui ir skalbimo mašinos ūžimui, ar senos, prastai veikiančios ir daug energijos išteklių reikalaujančios skalbyklės, gadinančios skalbinių kokybę. Savitarnos skalbykla – Londris – dirba kasdien, 24 val. per parą, todėl savo spintos turinio atnaujinimu ar patalynės keitimu pasirūpinsite bet kuriuo pageidaujamu metu. Žinoma, prieš nešant skalbinius į savitarnos skalbyklą, reikia pasiruošti – taip visas procesas vyks dar greičiau ir patogiau. Kaip tai padaryti?

Surūšiuoti skalbinius

Toliau skaityti „Kaip pasiruošti nešant skalbinius į savitarnos skalbyklą Vilniuje?“

Maistas iš orkaitės: ar tikrai toks sveikas

Kartais orkaitės stiklas yra tai, per ką žvelgiame į skaniausius produktus ir galvojame, ar jie tikrai tokie skanūs, ar mums tik taip atrodo. Skanūs – jeigu pavyksta pagaminti. O ar sveiki? Mitas, jog sveikas maistas negali būti skanus. Geras kulinaras iš bet ko sukuria šedevrą. O ar sveikas tas maistas, kurį matome kepantį orkaitėje?

Kepta balta mėsa

Smagiausia, kai orkaitės stiklas šiek tiek apskrunda nuo riebalų, ištiškusių iš kepamos mėsos, o namus užlieja nuostabus jos aromatas. Tie, kas yra susipažinę su sveikos mitybos principais, dažniausiai sau mėsos kepti neleidžia arba tą daro labai retai. Tuomet atsiranda noras išsikepti galbūt žuvies. Bet ir ji pasirodo, ar kepta orkaitėje, ar garų puode, nėra tokia sveika. Daugybė tyrimų ir toliau uoliai tvirtina tiesą, jog ne augalinės kilmės maistas sukelia daug ligų. Augalinės kilmės produktai padeda apsisaugoti, nes turi daug antioksidantų. O gyvulinės kilmės maistas visuomet kelia vėžio ir širdies, kraujagyslių ligų riziką. Tačiau ilgą laiką vyravo tam tikras mitas, kad mums labai reikia baltymų, kurių yra mėsoje arba žuvyje. Ir nors tokia mintis ir dabar būtų sunkiai išmušta iš galvos daugumai mėsėdžių žmonių, ji nėra teisinga. Tai yra, tiesa, kad mums reikia baltymų – tai pagrindinė statybinė medžiaga. Tačiau taip pat netiesa yra tai, kad mes baltymų negalime gauti iš augalinio maisto. Brokoliai turi labai daug baltymų, kaip ir riešutai, sėklos. Taip pat špinatai, salotos. Todėl kepta balta mėsa suteiks ne tik baltymus, bet ir potenciją įsilieti į visą nesveikai gyvenančio pasaulio masė, valgančią nesveikus produktus. Tad orkaitėje kepta mėsa suteiks rizikas sirgti vėžiu, patirti infarktą ir kt.

Keptos daržovės riebaluose

Toliau skaityti „Maistas iš orkaitės: ar tikrai toks sveikas“

Diena su paspirtuku

Dirbdami sėdimą darbą mes nebūtinai kasdien turime būti tokie nejudrūs. Paspirtukai gali būti tos malonios judėjimo priemonės, kurios leis palakstyti po lauką greitai ir leidžiant sau pajausti lauko gaivą. Eksperimentas: Vaidos diena su paspirtuku.

Pasiruošimas iš anksto

Pirmiausia Vaidai buvo suteikti mokymai, kaip paspirtukai veikia, kaip su jais stabdyti ir važiuoti. Per porą valandų ji išmoko visų reikalingų važiavimo paspirtuku judesių ir galėjo važiuoti nenukrisdama. Iš tiesų, ji išmoko per pusvalandį, o po dviejų valandų jau buvo tikra ekspertė, tobulai mokanti kai kuriuos judesius. Taip pat davėme jam išsirinkti paspirtuką – ji pasirinko pusiau sportinio, pusiau miesto tipo. Matėsi, kad įtaką daro ir paspirtuko išvaizda, nes ji labiau norėjo balto, derančio prie jos viso stiliaus.

Kelionė į darbą

Nuo namų iki darbo Vaida dažniausiai važiuodavo automobiliu, nes ją paveždavo vyras. Tiesa, dėl to ji atsidurdavo darbe 20 minučių anksčiau ir laukdavo, kol bus atrakinta ir prasidės darbai. Dabar ji kėlėsi tokiu pačiu metu, kaip ir anksčiau, ir iš namų išvažiavo tuo pačiu metu, kaip ir vyras, nes jai kelionė užtruks ilgiau, ir ji į darbą atvyks tiesiog tuo pačiu metu. Vaida atvažiavo smagiai, per daug nelėkdama, klausydama muzikos.

Darbas sandėlyje

Toliau skaityti „Diena su paspirtuku“

Kaip plaukti su baidare

Plaukimas baidare nėra toks sudėtingas, kai žinai pagrindines taisykles. O baidarių nuoma Žemaitijoje vasarą gali būti nuostabia ir įsimintina pramoga. Baidarėmis plaukti verta, nes tuomet atitrūksti nuo kompiuterio ir įprastos aplinkos. Tiesa sakant, atitrūksti išvis nuo savo šeimos. Tik nedidelėse atkarpose tenka plaukti miestuose ir gyvenvietėse, dažniausiai plaukimas vyksta upe, kuri teka miškais, laukais, giriomis, pievomis. Taigi, visą dieną plauki tokiu keliu, tokia trasa, kuria nesitikėjai plaukti, matai aplinką, kuri nėra įprasta. Kaip plaukti baidare?

Tinkamai atsisėsti, susidėti daiktus

Jeigu baidarių nuoma Žemaitijoje jau užsakyta, galima pagalvoti, kaip išmokti plaukti. Baimintis, kad kas nors bus negerai, nėra ko. Tikrai paprasta viską išmokti, verta į baidarę sėsti kartu su patyrusiu bičiuliu ar drauge, tačiau galima tą daryti ir su mažiau patyrusiu kolega. Pirmiausia patogiai atsisėdus ant tam skirtos vietos, pasižiūrėti, kad aplinka būtų pažįstama, apsidairyti baidarėje. Geriau, kad sunkesnis žmogus sėstų į baidarės galą, bet tai nėra būtina. Taip pat geriau vienos baidarės neužkrauti sunkiausiu svoriu. Jeigu yra keli sunkūs žmonės, tegul jie sėda su lengvesniais, nes kiekvienas kilogramas apsunkina plaukimą. Daiktus galima susidėti į specialias vietas baidarėse, tačiau reikia būti pasiruošusiems netikėtumams, daiktai turėtų būti apsaugoti nuo vandens, būti specialiuose įdėkluose.

Irkluoti ramiai, mažesniais mostais

Toliau skaityti „Kaip plaukti su baidare“