• Plotas: 14659 h
• Įsteigtas: 1992 m.
• Miškingumas: 19,8% Rezervatai užima 0,1%, draustiniai – 52,1%, rekreacinė zona – 0,7%

Biržų regioninis parkas įsteigtas išsaugoti Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Karstinis kraštovaizdis su daugybe karstinių įgriuvų – smegduobių, atsiradusių vandeniui išplovus žemėje slūgsančius gipso klodus – didžiausias šio regioninio parko savitumas. Daugiausia jų – Karajimiškių, Kirkilų ir Drąseikių apylinkėse, Tatulos slėnyje. Karstinės įgriuvos labai įvairios, vienos taisyklingos, kitos gi sudėtingos konfigūracijos, vienos su ežerėliais, kitos sausos. Lyguminis kraštovaizdis su gausiomis smegduobėmis unikalus ir Europos mastu. Pastaraisiais metais karstiniai reiškiniai ypač suaktyvėjo. Atsiveria naujos smegduobės, pasiglemždamos ne tik medžius, bet ir gyvulius bei pastatus.

Svarbiausios gamtos vertybės

Regioniniame parke priskaičiuojama iki 9000 karstinių įgriuvų. Daugiausia karstinių smegduobių - Karajimiškių kraštovaizdžio draustinyje. Jame yra daugeliui žinomas geologinis gamtos paminklas „Karvės ola“ su 5 urvais ir požeminiu ežeriuku. Be šio gamtos paminklo dar yra kelios unikalios smegduobės.

Daug sudėtingos konfigūracijos įgriuvų yra Kirkilų draustinyje, Tatulos upės slėnyje. Įdomus Tatulos upės kraštovaizdis su Šiaurės Lietuvos upėms būdingomis vandens augalų bendrijomis, Smardonės upeliu ir gydomuoju Smardonės šaltiniu. Regioniniame parke tyvuliuojantis seniausias Lietuvoje tvenkinys, Širvėnos ežeru vadinamas, patvenktas dar 16 a. pabaigoje, siekiant sustiprinti pilies gynybą.

Padaičių draustinyje saugoma po kvartero danga slūgsantys ir į žemės paviršių iškylantys viršutinio devono gipsingi Nemunėlio sluoksniai su plyšiais, Apaščios ir Rovėjos upių žemupio hidrografinė struktūra ir slėniai su atodangomis ir versmėmis.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės

Seniausius laikus mena Ąžuolpamūšės piliakalnis. 16 a. statyta Biržų pilis - ryškiausias bastioninio tipo pilių paminklas Lietuvoje, geriausiai išsilaikiusi Šiaurės Rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Astrave greta Biržų stovi puošnūs vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai. Ypač vertingas rūmų vidaus dekoras, įspūdingas reprezentacinis holas, dvi salės. Rūmai restauruoti, prie įėjimo pastatytos betoninės dekoratyvinės liūtų skulptūros (autentiškos jų skulptūros yra prie Kauno karo muziejaus). 1862 m. greta rūmų buvo įkurtas mišraus plano parkas su Širvėnos ežero hidrosistemos istoriniais įtvarais.

Savitas Pabiržės architektūrinis ansamblis, Daudžgirių bei Pabiržės (Balandiškių) dvarų sodybų kraštovaizdis, Likėnų parkas.

Muziejai, ekspozicijos

Pilyje įsikūręs Biržų krašto „Sėlos“ muziejus su 25 ekspozicijų salėmis ir biblioteka.

Nematerialus paveldas

Tradicijos (šventės, renginiai) - „Užgavėnės“, Kapelų šventė, Armonikierių šventė, Alaus šventė, Šiaurės Lietuvos muzikos festivalis, Teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas“.

Papročiai

Daugiau informacijos Biržų regioninio parko direkcijoje!

Biržai – alaus kraštas. Čia gyvos senos aludarių tradicijos. Mieste ir apylinkėse gyvena daug aludarių, gaminančių skanų naminį alų ir gamybos paslaptis perduodančių iš kartos į kartą. Apie Biržų alų legendos sklando iki šiol. Sakoma, kad vieno bokalo per mažai, dviejų per daug. Arba sakoma, kad po dviejų krūzelių – visi dainuoja, po keturių – galvom vaikštinėja, po šešių - peštynės, po aštuonių – graudžios ašaros, po dešimties – mirtina tyla. Pačiuose seniausiuose Biržų alaus receptuose įrašytas įspėjimas: „Negerkite alaus per daug, nes tada jūsų burna nežino, ką šneka lūpos“.

Labai populiarus piktas palinkėjimas, susietas su karstiniais procesais „Kad tu prasmegtum !“

Paruošti du maršrutai turistams:

1. Apžvalginė pažintinė ekskursija po Biržų regioninį parką. Aplankomi: Biržų pilies kultūrinis rezervatas, Širvėnos ežeras, lieptai, Astravo rūmai ir parkas, senoji užtvanka, Kirkilų karstinės įgriuvos – ežerėliai, Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis, Pabiržės bažnyčios pastatų architektūrinis ansamblis, Likėnai, A. Jaronytės sodyba, Ąžuolpamūšės piliakalnis (trukmė-4 val).

2. Keliaujame į “Žemės gelmių muziejų”. Aplankomi Karajimiškio ir Kirkilų kraštovaizdžio draustiniai su unikaliomis karstinėmis įgriuvomis (trukmė – 2 val.).