Archeologijos vertybės

Krekenavos regioninio parko teritorijoje yra išlikę 5 archeologinės vertybės:

Upytės piliavietė, Bakainių piliakalnis, Burvelių alkakalnis, Bakainių ir Barinės kapinynai. Yra duomenų  apie buvusį Geramyslio kapinyną.

Bakainių piliakalnis

Piliakalnis vad. Pilimi yra kairiajame Liaudės krante, apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio. Kitame Liaudės krante, priešais piliakalnį yra kapinynas.

Piliakalnis krantinio tipo. Pasak padavimo, kalnas supiltas buvusio mūšio vietoje; mūšyje žuvęs vadas, o žmonės kepurėmis jam kapo vietoje didelį kalną supylė. Klabama, kad lietuviai seniau tenai dievams aukojo.

I.Kšivickis spėjo čia buvus Eigintų pilį, kurią 1372 metais sudegino kryžiuočiai. Kiti tyrinėtojai linkę piliakalnį tapatinti su šaltiniuose minimais Sosiais.

1898 m. piliakalnį kasinėjo Malgrenas.

Piliakalniai yra neatskiriam Lietuvos kraštovaizdžio dalis. Valstybė saugo visą piliakalnio kalvą kartu su šlaitais bei papėdės gyvenviete. Juose randami radiniai yra labai svarbūs krašto priešistorės 2500 metų trukmės laikotarpiui pažinti.

Bakainių piliakalnis įrengtas aukštaičių žemėse, Liaudės kairiajame krante. Upės vaga ir gilus, platus slėnis juosia piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų, tik rytuose jis siekia aukštą lygumą. Aikštelė trapecijos formos, jos šiaurės vakarinis kraštas yra 63 m, šiaurės rytinis – 55 m, pietrytinis – 57 m ir pietvakarinis – 80 m ilgio. Rytinis ir pietrytinis kraštas kiek aukštesnis. Aikštelės rytiniame ir vakariniame galuose yra pylimai. Vakarinio pylimo aukštis 4,5 m nuo aikštelės, nors viršus nuskleistas. Vakarinio pylimo aukštis kartu su kalvos šlaitu yra 19 m aukščio. Rytinio pylimo aukštis – 8 m. Prie pietinio pylimo galo buvęs įvažiavimas.

Bakainių kapinynas

Bakainių kapinynas yra priešais piliakalnį, kitame Liaudės krante. Netyrinėtas. Apie jį mažiausiai duomenų.

Burvelių alkakalnis

Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, M 403.

Burveliai – vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių . Čia vaizdingose Nevėžio pakrantėse tarsi sustojęs laikas, čia vos ne kiekvienas žemės grumstelis dvelkia praeitimi.

Burvelių alkakalnis įrengtas aukštaičių žemėse, kairiajame Nevėžio krante, apie 300 m į rytus nuo Nevėžio ir Liepusio santakos, 900m į vakarus nuo kelio Krekenava-Šventybrastis. Jis dažnai vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplyčkalniu. Tai didelė, įspūdinga, medžiais apaugusi kalva. Jos ilgis apie 250 m, o aukštis nuo Nevėžio pusės 15 m. Alkakalnį supa pelkėtos pievos. Atrodo, kad tolimoje praeityje kalva buvo saloje. Alkakalnyje išlikę koplyčios pamatų fragmentai. Pasakojama, kad XVI amžiaus pabaigoje kalvoje buvo supiltas pilkapis Jono Konstantino Mlečkos, nukritusio kartu su žirgu ir nuskendusio Nevėžyje, atminimui. Spėjama, kad jam ir buvo pastatyta koplyčia. XVI amžiuje Mlečkos valdė aplinkinius dvarus.

Barinės plokštinis kapinynas

Kapinynas įrašytas į valstybės saugomų archeologijos paminklų sąrašą, A 259 P.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     

Kairiajame Nevėžio krante, pušynėlyje yra Barinės kapinynas. 1981-1982 metais kapinyną kasinėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologinė ekspedicija (vad. A.Striaukaitė-Petrulienė). Nustatyta, kad šiaurinėje kapinyno dalyje mirusieji laidoti X-XII amžiais su žirgų aukomis. Pietinėje kapinyno savyje mirusieji laidoti XII-XV amžiais. Kapinyne palaidoti žmonės sudeginti.

Tarp Burvelių alkakalnio ir Barinės kapinyno būta Geramyslis kapinyno, bet jis sunaikintas.

Upytės piliavietė - tai vienas iš lankomiausių  regioninio parko objektų, kuris 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, A266P.

Upytės piliakalnis (piliavietė), dar vadinamas Čičinsko kalnu, įrengtas aukštaičių žemėse, dešiniajame Vešėtos krante, netoli Vešėtos ir Uostrauto santakos. Kalvą iš vakarų, šiaurės ir rytų supa pelkėtos pievos, pietuose – pietvakariuose ji siekia gretimą aukštumą. Kalvos šlaitai statūs, 4-5 m aukščio. Jos plotas – net 3 ha. Kalvos viršuje aplink supiltas apie 450m ilgio ir 1-2,5 m aukščio akmenimis sutvirtintas pylimas. Piliakalnio šiaurės rytinėje dalyje yra 85 m ilgio ir 25 m pločio bei 6 m gylio įdauba. Tai davė pagrindo pasakojimams apie nedoro pono Čičinsko prasmegusius rūmus.

Manoma, kad čia stovėjusi pilis buvo XIII – XIV amžiaus rašytiniuose šaltiniuose minimos Upytės žemės centras. Kovose su Livonijos Ordinu Upytės pilis turėjo gynybinę reikšmę. XVI amžiuje iš čia buvo valdoma Upytės pilies seniūnija, kuri priklausė Trakų vaivadijai. .

Istorijos vertybės

Knygnešio Kazimiero Ūdros (1859-1937) kapas, Vadaktėlių kapinėse. 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, IV 454.

Rašytojo Kosto Stikliaus (1880-1952) kapas Krekenavos kapinėse. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, IV 452.

Profesoriaus-inžinieriaus-mechaniko Platono Jankausko (1860-1941) kapas-koplytėlė Daniliškio kaime, netoli Daniliškio buv. dvaro sodybos, prie kelio Krekenava-Šventybrastis, dvaro kapinaitėse. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, IV 1037.

Pastatas, kuriame 1915-1918m. gyveno Maironis, Krekenava, V.Valsiūnienės 14. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, IV 831.

Svirnas, kuriame 1902-1905m. lankėsi ir gyveno  rašytojas Juozas-Vaižgantas, spaudos draudimo metais buvo slepiama nelegali literatūra, Ustronės kaimas. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, IV 986.

Sodyba. 1905-1907 m. gyveno, vėliau lankydavosi Lietuvos Respublikos diplomatas, vertėjas, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys (1896-1991), Čiūrų (Zaosės) kaime. Objektas 2001 m.  įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, G 30.

Paminklas hitlerinės okupacijos metais nužudytiems piliečiams Slabadėlės kaime. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, IV 455.

 Paminklinis akmuo, Garšvų knygnešių draugijai atminti, Krekenavos sen. Garšvų k. Objektas įrašytas į rajono vietinį nekilnojamų kultūros vertybių registrą, I 10.

Antrajame pasauliniame kare žuvusių tarybinių karių kapinės, Krekenava. Objektas 2001 m.  įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, IV 451.

Senosios žydų kapinės, Švenčiuliškių kaime. Objektas 2001m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, IP 2748/I.

Architektūros vertybės

Sodyba: namas ir svirnas (XX a. pr.) Ustronės kaime. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, G 30. Knygnešių laikus ir tautos kovą dėl lietuviškos spaudos čia mena Garšvių knygnešių draugijos veikla 1885 – 1895 metais. Knygnešių takai vedė į nuošalų vienkiemį Ustronėje ant Vadakties kranto. Čia Vidugirių sodybos svirne buvo slepiama draudžiama lietuviška spauda  

Koplyčia mauzoliejus (1861 m.) Rodų kaime. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, S 519. Praeities šaltiniuose Rodai paminėti 1416 metais kaip Vizgirdų dvaras. Apie XIX amžių Rodų dvarą nusiaubė gaisras. Pastatai buvo mediniai. Dvarininkas Mykolas Švoinickis būdamas dievobaimingas, atstatymo darbus pradėjo nuo koplyčios ir statė iš akmens. Pakvietęs garsų architektą L.C.Anikinį, kuris liko Lietuvoje po Napoleono žygių, užsakė jam suprojektuoti ir pastatyti koplyčią. Darbai prasidėjo 1861 m.

Dailės vertybės

Koplytėlė  prie medžio su skulptūromis (XX a.), Švenčiuliškių k. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 1985.

Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra(V.Svirskis, XIX a.pab.), Iciūnų k. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 3961.

Kryžius (S.Stankevičius, 1988m.) Ustronės k. 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, IP 1888/D. .

Kryžius (V.Svirskis XIX a.pab.), Gingalės k. 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros registrą, IP 1890/D.

Stogastulpis su skulptūromis (XX a. I pusė), Užliaušių k. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 3962.

Triaukštis stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūromis (XX a.), Krekenavos bažnyčios šventorius. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 1885.

Varpas (Jonas Broiteltas XVII a.) Krekenavos bažnyčia. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DR 791.

Vitražai: „Šv. Kazimieras“, „Vysk. Giedraitis“, „Vysk. J.Matulevičius“, „Nekalto prasidėjimo Dievo motina“, „Jėzaus širdis“ (Stasys Ušinskas 1939m.), Krekenavos bažnyčia. 2001 m. įrašyta į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 1884.

Skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a.), Krekenavos bažnyčia. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 3956.

Kilnojamasis Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (XIX a.pab.), Krekenavos bažnyčia. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 3955.

Paveikslo „Šv. Antanas“ aptaisas (XIX a.), Krekenavos bažnyčia. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 3953.

Paveikslas „Marija“ su aptaisu (XVIII a.pab.-XIX a.pr.), Krekenavos bažnyčia. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 3952.

Paveikslas „Kristus su vaikais“ (R.Švoinickis, XIX a.pab.), Krekenavos bažnyčia. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 3951.

Varpas (1725m.), Vadaktėlių bažnyčia. 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą DR 795.

Kuršo kunigaikščio Petro Birono portretas (XVIII a.pab.), Vadaktėlių bažnyčia. 2001 m. įrašytas į Respublikinių vertybių registrą, DR 794.

Altorius su dviem paveikslais (1773-1880m.), Vadaktėlių bažnyčia. 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 1894.

Krikštykla (XVIII a.pab.), Vadaktėlių bažnyčia. 2001 įrašyta į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 3960.

Skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a.pab.), Vadaktėlių bažnyčia. 2001 m. įrašyta į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 1893.

Skulptūra „Šv. Juozapas“ (V.Svirskis XIX a.pab.), Vadaktėlių bažnyčia. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DR 1261.

Skulptūra „Šv. Petras“ (V.Svirskis, XIX a.pab.), Vadaktėlių bažnyčia. 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros registrą, DR 1262.

Altorėlis su Jono Nepamuko paveikslu (XX a.pr.), Upytės bažnyčia. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 1922.

Altorius su skulptūromis (J. Danauskas, 1890m.), Upytės bažnyčia. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 3973.

Skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a.), Upytės bažnyčia. Objektas 2001 m. įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą, DV 4610.

Neveikiančios kaimų kapinės

Barinės (Daniliškių) k. 2001 m. įrašytos į Respublikinį kultūros vertybių registrą

Iciūnų k. 2001 m. įrašytos į Respublikinį kultūros vertybių registrą,.

Kazokų k. 2001 m. įrašytos į Respublikinį kultūros vertybių registrą,.

Levaniškio k. 2001 m. įrašytos į Respublikinį kultūros vertybių registrą,.

Pilipuščių k. . 2001 m. įrašytos į Respublikinį kultūros vertybių registrą,.

Sabonių k. 2001m. įrašytos į Respublikinį kultūros vertybių registrą.

Slabadėlės (Stuomeniškių) k. 2001 m. įrašytos į Respublikinį kultūros vertybių registrą.

Tarnagalos k. 2001 m. įrašytos į Respublikinį kultūros vertybių registrą.

Vinkšnėnų k.  2001m. įrašytos į Respublikinį kultūros vertybių registrą.

Kiti lankytini objektai

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Pastatyta 1902m.

Vadaktėlių Šv. Jono Nepamuko bažnyčia. Pastatyta 1910m.

Upytės Šv. Karolio Baltramiejaus bažnyčia. Pastatyta 1878m.

Koplytstulpis diplomato Juozo Urbšio tėviškėje, Čiūrų (Zaosės) kaime. 1995m.(aut. A.Urbšys, V.Kryževičius).

Koplytstulpis „Knygnešys“ (V.Nemanis, 1989m.), Ustronės k.

Paminklinis akmuo poetei V.Valsiūnienei, Žydelių k.

Paminklas Nepriklausomybės dešimtmečiui Upytėje (Atstatytas).

Kryžius Burvelių k.

Kryžiaus fragmentai (V.Svirskis), Mučiūnų k.

Švenčiuliškių kapinės.

Karaimų poeto Šelumijelio Lopatto (1904-1923) kapas, Naujamiesčio karaimų kapinėse. Objektas įrašytas į rajono vietinį nekilnojamų kultūros vertybių registrą, L 8.

Paminklinis akmuo Poetui Maironiui,(1915-1918 m. gyvenusiam Krekenavoje, atminti, Varnakalnyje, Švenčiuliškių k. objektas įrašytas į rajono vietinį nekilnojamų kultūros vertybių registrą, I 7.

Paminklinis akmuo  1863-1864 m. sukilimo vadovui, kunigui A.Mackevičiui ir sukilėliams atminti, Krekenavos sen. Švenčiuliškių k. Objektas įrašytas į rajono nekilnojamų kultūros vertybių registrą, I 8.

Paminklinis akmuo, pirmajam savanoriui, žuvusiam už Lietuvos nepriklausomybę 1919 m., atminti, Krekenavos sen. Kazokų k. savanoriui. Objektas įrašytas į rajono vietinį nekilnojamų vertybių registrą, I 8.

Linų muziejus yra vienas labiausiai lankomų Krekenavos regioninio parko objektų. Stultiškių vėjo malūnas buvo pastatytas 1880 metais. Malūnas keturių aukštų, kepurinis, su pasukama prieš vėją kepure. Upytės mokslininkams kilo sumanymas įkurti muziejų, atspindintį linininkystės raidą, parodantį linų panaudojimą. (tel. 8-45 555503, 8 615 43097)

Gamtos vertybės

Daugiakamienė pušis, gamtos paminklas. Tai įspūdingai šakotas medis, trys kamienai, kurių kiekvieno apimtis – 2,30 m., 2,18 m., 1,65 m., kiekvienas jų apaugęs daugybe išsiraičiusių šakų. Pušies aukštis apie 14 m.Medis keroja kairiajame Nevėžio krante Kalnelio miško pakrašty  šalia keliuko, Naujamiesčio sen. Panevėžio raj.

Akmuo „Rapolas“ stūkso Krekenavos RP, Linkavos hidrografiniame draustinyje. Jo matmenys: 2,55X5,14X4,18 m., didžiausia horizontali apimtis 14,54 m.

☼☼☼

 R.R. Mykolaičių Kaimo turizmo sodyba  Čiūrų km.Krekenavos sen. Panevėžio raj. tel. 8 698 50848, el. p. mykolaiciai@yahoo.com

Paslaugos: nakvynė  parai  nuo 80 – 175 Lt.(pagal žmonių skaičių), pirtis – 50 Lt. vakarui, dviračių nuoma, suteikia galimybę pajodinėti žirgais.   

Profesoriaus S. Juknevičiaus sukurta ir puoselėjama Beržoto dendrologinė kolekcija – antroji pagal sumedėjusių augalų gausą (po Vilniaus universiteto botanikos sodo) ir pati turtingiausia Lietuvoje tarp privačių dendrologinių kolekcijų, kuri 2000 m. paskelbta saugomu gamtos objektu. Daugiau kaip du dešimtmečius profesorius Beržote sukaupė apie 1200 sumedėjusių augalų rūšių, porūšių, varietetų, formų ir kultivarų.

Galimybė naudotis internetu suteikiama Krekenavos miestelio bibliotekoje, Birutės a. 2., tel.: (8-45) 59 31 28

Krekenavos regioninio parko direkcija, Švenčiuliškiai,  Krekenavos sen., 38311, Panevėžio raj. Tel./faksas 8-45 593648, e-paštas krparkas@erdves.lt.

 Internetinis puslapis – http://www.panrs.lt/kregparkas/.