„Kamanos yra vienas iš nedaugelio ne tik Lietuvos, bet ir Europoje dar mažai kultūros paliestas gamtos kampelis, išsaugojęs savo prigimties primityvumą“

                                                                                                            (Kazys Brundza, 1937)

            Kamanos savo vardą gavo tiesiai iš bendrinio daiktavardžio – kamanai, kuris tenykščių žemaičių tarme reiškia šlapią, klampų ir sunkiai bepereinamą raistą.  

           Kamanų pelkę pirmasis „atrado“ ir jos unikalumą pastebėjo prof. P. Matulionis 1895 metais. Gerokai vėliau jo pėdomis sekė Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) dėstytojų kolektyvas, 1935-1936 metais atlikęs kompleksinius pelkės tyrimus. Jų dėka Kamanų pelkė tapo viena iš geriausiai ištirtų Europoje.

            1979 metais Kamanų botaninio draustinio pagrindu įsteigtas Kamanų valstybinis rezervatas, siekiant išsaugoti didžiausią ir vertingiausią Šiaurės Lietuvoje molingųjų lygumų pelkinį kompleksą su vidaus sausmėmis (salomis ir pusiasaliais), klampynių supamomis pelkių akimis bei ežerokšniais ir pelkę supančius miškus, taip pat būdingą ir retą augaliją, grybiją ir gyvūniją.

            Visoje rezervato teritorijoje yra daug vertingų biotopų. Kamanose pelkių buveinėms, kurios sudaro beveik pusę rezervato teritorijos, būdinga didelė įvairovė. Dažniausiai pasitaikančios pelkinės buveinės – aktyvios, sąlyginai nepažeistos aukštapelkės, o jų puošmena – klampynių ir ežerokšnių kompleksai. Labai įvairialypės tarpinės pelkės ir liūnai, kurių nedideli ploteliai išsibarstę po visą pelkę. Apypelkyje vyrauja pelkiniai miškai, mineraliniame grunte įsikūrę rūšių turtingi mišrūs miškai.

            Kamanų rezervatas priklauso Natura 2000 teritorijų tinklui, patenka į Ramsaro konvencijos saugomų pelkinių vietovių sąrašus.

Lankymasis pažintiniais tikslais. Vedame ekskursijas pažintiniu taku, maršrutas 3,6 km., ekskursijos trukmė apie 2 valandas. Atvykimą būtina suderinti iš anksto.