
|
ŽIEMOS ŽIEDAI
Skrajojantys balti žiedai vis dažniau glaudžia žemę. Savo šviesumu praskaidrina mintis, žadina žiemos prisiminimus. Pamažu siaučia šaltukas. Nurengęs medžius, jų lapais užklojo žemę, vienus paukščius išlydėjo, kitus pasitiko. Saulės spinduliai prasiskverbdami žemėn švelniai pradžiugina ir nubėga medžių viršūnėm. Temsta anksti. Ryškios žvaigždės išryškėja ir kartu su mėnulio šviesa atsispindi sniege. Kandus šaltukas bučiuoja skruostus. Kur ne kur matyti prabėgusių gyvūnų pėdos. Kylantis rausvas ir tylus rytas vienus prikelia, kitus palydi sapnų karalystėn, išsiliedamas dangaus pakraščiuose, pamažu paskęsta melsvume. Tolumoje pro kaminą rūkstantis baltas dūmas..., girgždantis sniegas..., laužo šiluma..., kvepianti žiema..., artėjančių Šv. Kalėdų pajutimo džiaugsmas..., pasivaikščiojimas gamtoje tampa stebuklinga pasaka. Ir visa tai tarsi žiemos žiedai tyliai leidžiasi į mūsų pasaulius ir laukia susitikimo Lietuvos Saugomose teritorijose.
Violeta DULINSKAITĖ
Vyr. spec. informacijai
Ventos regioninis parkas
|
 |
| |
|
Atgal Į viršų Į pradžią |
| |
|
| |
|





|