Lt
|
| Krekenavos regioninio parko dvarai šiandien Jau nuo XVI amžiaus Lietuvoje išsiskiria didelės bajorų sodybos – dvarai. Iki mūsų dienų išliko daugiausia XIX amžiuje statyti dvarų pastatai, vienas kitas – XVIII amžiuje. Dvarų sodybas sudarė gyvenamieji, ūkiniai ir gamybiniai centrai. Sodybos centras – rūmai. Juos supo gėlynai, parkai, tvenkiniai. Rūmai dažniausiai mūriniai arba mediniai. Mūriniai dažnai dviejų aukštų. Jų fasadus puošia kolonos, arkos. Viduje gyvenamosios (miegamieji, valgomieji kambariai) ir reprezentacinės (salės, bibliotekos, svečių kambariai) patalpos. Netoliese buvo tarnų gyvenamasis namas arba oficina. Puošniai atrodė žirgynai. Išmoningai buvo įrengiamos ledainės (savotiški „šaldytuvai“).parkuose augo įvairūs medžiai, būdavo įrengiamos poilsio aikštelės, tvenkinių sistema. Skersai išilgai parkus kirsdavo alėjos, takeliai. Kai kuriuos parkus puošė skulptūros. Dvaro sodybos ūkinėje – gamybinėje dalyje buvo tvartai (arklidės, kiaulidės, karvidės), kluonai, svirnai, daržinės. Kai kuriuose dvaruose buvo bravūrai. Kiek atokiau buvo kumetynai: gyvenamieji namai ir tvarteliai kumečių gyvuliams. VADATKELIU DVARAS Vadaktėlių dvaras įkurtas seniai. Čia, buvusio Nevėžio pakrantėse būta keleto didelių dvarų, kurie visi tuo pat Vadaktų vardu vadinami. Pirmosios istorinės žinios apie dvarą išlikusios iš XVIII šimtmečio pabaigos. Tuomet Kuršo kunigaikštis Bironas už karinius nuopelnus gavo Vadaktėlius. Čia jis 1773-aisiais pastatė bažnyčią. Netrukus valdą perdavė iš protestantės katalike tapusiai seseriai. 1837-aisiais valdą gavo Ivonė Kopanskio. 1923-aisiais čia užfiksuoti keturi ūkiniai kiemai. 1940 metais nacionalizuojant dvarą jis priklausė Jadvygai Bžorovskienei. 1990 metais inventorizuojant buvusią dvaro sodybą, užregistruoti penki pastatai. Be buvusių rūmų, sandėlio, išlikę trys kumetynai. (Tiesa, du iš jų pritaikyti tvartams). Iš buvusio parko išlikę pavieniai medžiai, liepų alėja, eglių eilė. Gausiausiai paplitę – paprastieji klevai, krūmai – geltonžiedės karaganos. Dvaro sodybos ansamblis apnykęs ir transformuotas. Objektas įrašytas į rajono vietinį nekilnojamų kultūros vertybių registrą, IP 511 At. 2005 metais užfiksuoti pastatai: Rūmai (34,4X17,1 m), medinis pastatas (sienrąsčiai 18 cm) su verandomis. Pamatai – akmenų. Stogas dengtas šiferiu, anksčiau buvo skiedros. Aukštis 9,5 m. Būklė prasta – langai išdaužyti, grindys ir sienos sugriuvę. Kumetynas (23,5X11,6 m) vieno aukšto pastatas su rūsiais. Pamatai akmenų, kurių nesimato. Sienos plytų, tinkuotos. Stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu, anksčiau buvo skiedros. Aukštis 5,8 m. Kumetynas (25X5,7 m) pastatas perdarytas ir šiuo metu labiau panašus į tvartą. Pamatai akmenų, sienos krėstos moliu, stogas dvišlaitis dengtas šiferiu. Aukštis 5,5 m. Sandėlis (23,6X12 m) buvęs raudonų plytų, sienos krėstos moliu, bet dabar likę tik griuvėsiai. Pamatai – akmenų. Dabar išlikę tik 2 pertvaros per vidurį kas 8 metrai. Stalių dirbtuvės (6X6,2 m) pastatas panašus į klėtį, medinis (rąsto storis 18 cm). Pamatų nesimato, kampai pastatyti ant akmenų, stogas dvišlaitis šiferio. Pastato aukštis 5,3 m. Kumetynas - likę tik griuvėsiai, buvęs raudonų plytų, krėstas moliu, pamatai akmeniniai. Kalvė – neišlikusi. LINKAVIČIŲ – SLABADOS DVARAS Sunku pasakyti , kodėl dvaras turi Linkavičių vardą. Linkuvės upelis – kairysis Nevėžio intakas, o ši buvusi valda yra dešiniajame Nevėžio krante, keletu kilometrų žemiau Linkuvos žiočių. Sodyba – ant aukšto kranto, kai kurie pastatai pakalnėje, visai prie Nevėžio vagos. Istoriniuose dokumentuose Linkavičių dvaras ir kaimas pirmą kartą paminėti 1585 metais. Kiti XVI amžiaus šaltiniai mini Linkavičių palivarką. Kažkada dvaras priklausė Siručiams, Prozorams, galiausiai atiteko Zavišoms. 1825-aisiais jame veikė audinių žvilginimo dirbtuvė ir vienintelė to meto Lietuvoje vario liejykla. 1859 metais čia buvo spirito varykla ir malūnas, gyveno 30 gyventojų. 1941-aisiais Paulina Zavišienė ir Povilas Zaviša buvo ištremti į Sibirą. 1990-ųjų rugsėjį inventorizuojant dvaro parką, užregistruota ir šešiolika pastatų. Iš jų įdomesni keli – du akmenų mūro tarnų namai, svirnas su daržovių sandėliu. Kai kurių statinių būklė – avarinė. Prie Nevėžio išlikę malūno ar užtvankos griuvėsiai. Teritorijoje yra originalus šešiakampis pastatas – daržinėlė. Dvaro sodybos ansamblis apnykęs. Nuo asfalto į kalną vedantis kelias grįstas akmenimis. Turime labai mažai duomenų apie parką. Inventorizuojant parką, dendoflora tirta paviršutiniškai .Gausiausiai paplitę medžiai – paprastieji klevai. Objektas įrašytas į rajono vietinį nekilnojamų kultūros vertybių registrą, IP 491 At. 2005 metais užfiksuoti pastatai, kurių visi stogai buvo dengti skiedromis: Rūmai (16x10x26x10,9 m)- pagrindinis pastatas. Pirmas pastatas buvo mūrinis – sienos akmenų ir raudonų plytų, tinkuotos. Kita dalis apkalta pušinėmis lentomis, su kalvio darbo vinimis. Dviejų aukštų (pirmas aukštas – 3,2 m). Tarnų namas (13,7x13,7 m) sienos raudonų plytų ir akmenų, stogas 4 šlaitų. Aukštis ~3,8 m. Tarnų namas (13,6x13,5 m) sienos raudonų plytų ir akmenų. Kumetynas (19,3x11,9 m) dviejų aukštų pastatas, kurio antro aukšto skliautai – medžio-molio konstrukcija. Pirmas aukštas – akmenų. Stogas dviejų šlaitų, dengtas skiedromis, aukštis ~ 7,5 m. Svirnas (15,8x10,5 m) sienų konstrukcija – raudonų plytų ir akmenų tinkuotos. Dviejų aukštų perdengimas – ąžuolinių balkių, kurie sutvirtinti mediniais kaiščiais. Grindys medinės, sutvirtintos kalvio darbo vinimis. Tvartas (21,8x7,1 m) buvusi kiaulidė. Sienos akmenų ir raudonų plytų. Stogas vieno šlaito, dabar dengtas šiferiu. Tvartas (60,2x12,8 m) buvusi karvidė, labai ilgas akmenų pastatas (dabar dar pristatytas). Stogas dvišlaitis, dabar dengtas šiferiu, nors matyti ir skiedrų likučių, aukštis ~ 7,4 m. Kalvė (6,8(7,5)x25,9 m) dviejų galų pastatas, buvęs klojimas, kur laikė padargus. Dabar dalis nugriuvusi , kitame gale gyvena žmonės. Visas pastatas – medinis rąstinis (sienojai 18 cm, vadinasi buvo statytas, kaip gyvenamasis namas, nes ūkinių pastatų rąstų storis 14 cm). Pamatai akmenų. Stogas dviejų šlaitų, aukštis 4,7 m. Gyvenamasis namas – medinis, stogas dvišlaitis skardinis. Kalvė (3,6x3,7x3,4x3,4x3x7,6x3,5 m) – septynkampė, medinė, atvežta 1955 m. padaryta kaip kalvė anksčiau buvo jauja. Malūnas – sudegintas, buvęs raudonų plytų ir akmenų. UDRŲ DVARAS Ūdrų pavadinimas žinomas tik nuo XX amžiaus pirmosios pusės. Anksčiau šis dvaras turėjo Vadaktų vardą. . dvaras, kaip ir kiti Vadaktų pavadinimu žinomi dvarai, galėjo būti įkurtas seniai. Ūdrų dvaras dar buvo vadinamas Mažaisiais Vadaktais. 1940 m. nacionalizuojant dvarą, savininke nurodyta Celina Zavišienė. 1989-aisiais inventorizuojant parką, buvo aprašyti aštuoni buvusio dvaro pastatai. Iš jų vertingiausi trys: aklektinio stiliaus rūmai, dviaukštis medinis svirnas ir fachtvertinės konstrukcijos kumetynas. Parkas apleistas, atvirose erdvėse piktžolės. Link Svirnupio upelio – ganyklinė pieva. Dvaro sodybos ansamblis apleistas, parkas – ekstravertas. Objektas 1996 m. įrašytas į rajono vietinį nekilnojamų kultūros vertybių registrą, IP 510 At. 2005 užfiksuoti šie pastatai: Rūmai (26,3x24x17,2x6,8 m), trijų aukštų pastatas: 1.rūsys, 2.pirmas aukštas, 3.mansarda.. Pamatai akmenų, sienos raudonų plytų ir tinkuotos. Stogas dengtas skarda. Anksčiau durys buvo ąžuolinės, rūsiuose stovėjo kokliniai pečiai (dabar neišlikę). Kumetynas (10,6x19 m), pasak gyventojų, kumetynas (dabar gyv. namas ) statytas 1890 m. Išlikę senovinės išpjaustytos gegnės, storis 13 cm. Pamatai – akmenų, sienos rąstų, stogas-šiferio, anksčiau buvo skiedros. Tarnų namas (17,6x9,7 m) tinkuotas pastatas, išlikę išpjaustytos gegnės, stogas dvišlaitis. Kumetynas (21,4x14,9 m) medinis karkasas, dėtos plytos ir krėstas moliu, sienos labai storos. Pamatai – akmenų. Stogas dvišlaitis, buvo dengta skiedromis, stoglentėmis, dabar šiferis. Pastatas dviejų aukštų, aukštis – 8,5 m. Kluonas (a)7,2x19m,1;b)13,5x25,1 m). Pastatas susideda iš dviejų pastatų (a ir b). Pamatai akmenų, sienos – raudonų plytų. a – stogas dvišlaitis, danga neišlikusi, tik perdengimo rąstai. b – stogas neišlikęs. Gyvenamasis namas (20x8,2 m), medinis, pamatai – akmenų. Tvartas – (15x7 m) medinis pastatas, dengtas šiferiu. Labai prastos būklės. VADATKŲ BUV. DVARAS Yra duomenų, kad Vadaktų vietovė žinoma jau 1372 metais. Vadaktai dar buvo vadinami Vadaktai – Vytautynė. Ilgą laiką dvaras priklausė Bitautams. 1959 metais čia buvo spirito darykla. XIX a. dokumentuose Vadaktų dvaras minimas kartu su Leonordavo dvaru. Po Bitautų dvaras atiteko Liutkevičiams, kurie dar valdė Jasnagurką. 1940-aisiais, nacionalizuojant dvarą savininku užrašytas Aleksa Liutkevičius ir kiti. Meno vertybių dvare nerasta.1946 metais žemė paskirta tarybiniam ūkiui. 1990 metais, inventorizuojant parką, aprašyti aštuoni pastatai, iš jų gal kiek įdomesni yra dviejų aukštų medinis svirnas, ledainė (dabar tvartelis). Rūmai neišlikę. Jų vietoje pastatytas kitas medinis pastatas. Išlikę du sodybos riboženkliai: ant akmens mūro postamento, įmontuotos betoninės plokštės ir betoniniai kryžiai. Apie parką labai mažai duomenų. Dabar jis labai apleistas. Išlikusios dvi kūdros. Dendrologiniai parkai tyrimai neatlikti. 1960 metų duomenimis parke augo retas Lietuvoje juodasis riešutmedis. Prie tvenkinio augo kelios kanadinės tuopos. Parkas apleistas. Objektas įrašytas į rajono vietinį nekilnojamų kultūros vertybių registrą, IP 512. 2005 metais užfiksuoti pastatai: Kumetynas (12,4x9,2 m) medinis, buvo dengtas skiedromis, dabar – šiferis. Stogas dviejų šlaitų, aukštis 6,4 m. Kumetynas (16,2x6,6 m) medinis dviejų galų namas, buvo dengtas skiedromis, dabar – šiferis. Stogas dviejų šlaitų. Tvartas (16,2x4,8 m)medinis buvo dengtas skiedromis, dabar – šiferis. Stogas dviejų šlaitų, aukštis 4,2 m. Svirnas (18x9,2 m) medinis (rąstų storis 20 cm), dviejų aukštų pastatas, buvo dengtas skiedromis, dabar – čerpės. Buvo padalintas į tris dalis, čia ir maldavo, ir sandėliuodavo. Stogas dvišlaitis, aukštis – 8,5 m. Sodybos riboženkliai, kryžiai – aptrupėję. Tvartas (14x6 m) dabar nugriuvęs, buvęs medinis, stogas dvišlaitis. Ledainė – visiškai sunaikinta. Namas (14,9x14,9 m) medinis dviejų aukštų pastatas, kurio pamatai – akmenų ir raudonų plytų, stogas dvišlaitis, buvo dengtas skiedromis, aukštis 8 m. (būklė prasta) Namas likęs tik namo galas, labai prastos būklės. Buvęs medinis, dengtas skiedromis, dabar šiferis, kurį gyventojai baigia nuplėšti. Buvusios (dabar nugriautos) sienos krėstos iš molio. Tvartas – likę tik pamatai. Ledainė – visiškai sunaikinta. Prūdas šalia kumetyno – vanduo labai nešvarus. Infomacija: Krekenavos regioninio parko direkcija, Švenčiuliškių km., Krekenava 38311, Panevėžio raj. Tel/faksas: (8-45) 59 36 48 El. paštas : krparkas@ot.lt
|
 | |
 AtgalĮ viršųĮ pradžią |
||
Visos teisės saugomos. Kontaktai: Didžioji g. 10, Plateliai, Lietuva, tel.: 8 601 05222, info@parkai.lt
Puslapis dalinai finansuojamas is EU programos INTERREG IIIB projekto BSR EAGLE lėšų.
Sprendimas: Infonida.