Lt
|
| Varnėnai sugrįžta! Atėjo pavasaris, o su juo vis daugiau ir daugiau paukščių sugrįžta į gimtinę. Kovo 4 d. gamtininkų pasaulyje vadinama Varnėnų diena, nes būtent šią dieną jų daugiausiai parskrenda į Lietuvą. Ventos regioniniame parke yra sutinkama viena varnėno rūšis - varnėnas (Sturnus vulgaris), o rožinis varnėnas (Sturnus roseus) į mūsų šalį atklysta labai retai ir tai dažniausiai būna jauni, nesubrendę paukščiai. Apskritai pasaulyje varnėninių paukščių yra net 120 rūšių. O praėjusių metų Paukščių palydų metu Europoje, tai buvo vienas iš dažniausiai stebėtų paukščių. Taigi, koks tas varnėnas? Varnėnas judrus, gudrus ir labai draugiškas paukštis. Jis retai būna vienas, dažniausiai būreliuose. Tik trumpam išskridęs į artimuosius šiltuosius kraštus – Angliją, Olandiją, Belgiją, vėl grįžta į Lietuvą. Savo giesmelės neturi, todėl pamėgdžioja kitų sparnuočių melodijas, daugiausiai kikilių, strazdų ir liepsnelių. Tai vienas dažniausių paukščių - jį galima išvysti visur. Veisimosi laikotarpiu – atvirose, tinkamose maitintis pievose, žemės ūkio paskirties plotuose, o kitu metų laiku pusiau atviruose ir atviruose kraštovaizdžiuose. Lizdą krauna inkiluose, uoksuose. Jį iškloja šiaudais, žolėmis, samanomis, plunksnomis. Deda 5 – 6 melsvus kiaušinius. Peri – 3 savaites. Po 21 dienos jaunikliai palieka lizdą. Mėgsta gyventi ir prie sodybų. Jie priskiriami prie naudingų paukščių, nes sulesa daug vabzdžių vikšrų. Daugiausiai minta gyvuliniu maistu – ypač bestuburiais, bet taip pat sulesa ir nemažai augalinio maisto – vaisių ir uogų sėklų, tačiau dideli varnėnų būriai pavojingi sodams - vynuogių kraštuose jie šaudomi ar nuodijami. Pavasarį mėgsta pašeimininkauti daržuose, išrauna ką tik pasodintus daigus, ypač kopūstų, bet tai daro ne iš piktos valios, o ieškodami daržovių šaknis graužiančių vikšrų. Šie sparnuočiai ypač mėgsta švarą. Taip pat jie turi neįtikėtiną tradiciją - prieš išskrendant varnėniukams seniai skleidžia savotišką iki tol visą pavasarį negirdėtą balsą, savotišką ženklą kuo skubiau palikti gimtąją gūžtą ir sekti priekyje skrendančių maitintojų. Visa šeimyna kartu su kitais giminaičiais persikelia į pievas, paupius, kur sudaro didelius pulkus. Rudenį dar kartelį susirenka į sodybas, kur perėjo pavasarį, landžioja į inkilus tarsi ruošdamiesi antrajai vadai, o po to išskrenda. Būna, kad žiemą praleidžia ir Lietuvoje, bet toks prisitaikymas yra pragaištingas. Tuomet žūva nuo šalčio, pūgų, maisto stokos. Varnėnas nesunkiai atpažįstamas, bet dažnokai painiojamas su juoduoju strazdu, todėl norėčiau priminti, kad svarbiausi skirtumai yra šie: suaugę varnėnai daugiau ar mažiau šviesiai dėmėti, juodieji strazdai – grynai juodi. Varnėnai žeme vaikšto, bėgioja, yra labai judrūs, bet niekuomet nešokuoja. Štai toks, tas mūsų draugas varnėnas. Tad palinkėkime jam gerų metų mūsų šalyje į kurią jis sugrįžta su džiaugsmu ir meile tėvynei. Violeta DULINSKAITĖ Vyr. spec. informacijai Ventos regioninis parkas
|
 | |
 AtgalĮ viršųĮ pradžią |
||
Visos teisės saugomos. Kontaktai: Didžioji g. 10, Plateliai, Lietuva, tel.: 8 601 05222, info@parkai.lt
Puslapis dalinai finansuojamas is EU programos INTERREG IIIB projekto BSR EAGLE lėšų.
Sprendimas: Infonida.