Lt
|
| COLLSEROLA PARKO IR ŽMOGAUS RYŠIAI 2009 metų spalio 16-27 dienomis teko lankytis ir padirbėti Collserola parke Barselonoje (Katalonijos autonominio regiono sostinėje Ispanijoje). Ši išvyka – tai Grundtvig Learning Partnership „European volunteers in parks“ (Mokomoji partnerystė – „Europos savanoriai parkuose“) dalis. Šiame projekte dalyvauja Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija, kurios narys yra ir Biržų regioninis parkas. Barselonoje esantis Collserola parkas – taip pat vienas šio projekto dalyvių. Šiame projekte taip pat dalyvauja ir kitų Europos valstybių parkai. Collserola – tai Barselonos šiaurėje esantis kalnų masyvas, Pakrantės kalnų grandinės dalis. Collserola masyvas – tai 17 km ilgio ir 6 km pločio teritorija, kurioje ir yra Collserola parkas. Šiaurėje jis ribojasi su Besos upės slėniu, pietuose – Llobregat upės slėniu, rytuose – su Barselonos plokštuma, o vakaruose – su Valles įlanka. Parko aukščiausia viršukalnė – Tibidabo (512 m virš jūros lygio). Collserola – tai tikra žalumos sala, plytinti 8000 ha plote tarp Besos ir Llobregat upių greta vienos tankiausiai apgyvendintų Viduržemio jūros pakrančių. Viešnagės tikslas – trumpalaikė savanorystė. Galima sakyti, kad savanorytės tradicijos Barselonoje ypač suintensyvėjo dėl 1992 metais čia vykusių vasaros olimpinių žaidynių. Taigi, barseloniečiai, matyt įvertino savanoriško darbo privalumus ir tai ypač matyti Collserola parko veikloje. Parke dirba net 70 įvairaus amžiaus savanorių, kurie pagal veiklos pobūdį yra susiskirstę į keturias grupes. Pagal susitarimą, savanoriai turi lankytis parke mažiausiai kartą per mėnesį ir atlikti tam tikras užduotis be dalyvauti mokymuose. Su savanoriais dirba 21 parko darbuotojas. 4 iš jų – koordinatoriai, 10 – instruktoriai, 7 – techniniai darbuotojai. O kas gi yra savanoriai? Kokia statistika? Šiek tiek skaičių: 38,6% yra moterys, 61,4% - vyrai. Daugiausia savanorių, net 74% yra 41-65 metų amžiaus; 20% - mažiau nei 40 metų; 6% - daugiau nei 65 metai. Daugiau nei 70% savanorių – Barselonos miesto gyventojai. Savanoriai parko darbuotojams padeda atlikti tokius darbus kaip lankytojų aptarnavimas, ekskursijos po parką, šiukšlių rinkimas, pasivaikščiojimų bei dviračių takų žymėjimas ir priežiūra, medžių žymėjimas ir kt. Collserolos parkas ypač atgyja savaitgaliais, kai greta esančio milijoninio mieto gyventojai skuba ieškoti ramybės ar aktyvaus poilsio greta esančios gamtos apsuptyje. Parko teritorijoje daugybę kilometrų driekiasi pėsčiųjų/dviratininkų trasos, yra apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių, atokvėpio vietų, su natūraliais arba žmogaus apdailintais fontanais, dar iš praėjusios eros likusių barracas (kai Katalonijos kalnuose dar buvo auginamos vynuogės, žemdirbiai iš kalkakmenio be jokios rišamosios medžiagos ten statydavo namelius vynuogėms ir žemės ūkio įrankiams laikyti), senų masía (katalonų vilų), dabar jau kiek pakeitusių savo veiklos funkcijas ir tarnaujančių kaip restoranėliai ir jojimo paslaugas teikiančios fermos. Taigi, savaitgaliais parke lankosi tūkstančiai žygeivių ir motorizuotų lankytojų. Siaurais uolų supamais keliukais neretai darosi keblu net prasilenkti automobilių ir motorolerių vairuotojams. Parko administracija savo ruožtu visais įmanomais būdais dirba ir tarnauja lankytojams ne tik prižiūrėdama parko teritoriją ir pasivaikščiojimo takus. Parke yra vienas informacinis centras bei du edukaciniai centrai. Pastarieji įsikūrę senosiose masía. Vienas jų – Can Balasc – tai edukacinis centras profesionaliems gamtininkams, studentams ar vyresniųjų klasių moksleiviams. Antrajame – Can Coll – kiekvieną darbo dieną mokslo metų laikotarpiu lankosi visų amžiaus grupių mokinių. Būtent Can Coll yra Collserola parko karūnos perlas. Belieka tik baltai pavydėti edukacinių resursų ir ten dirbančių profesionalų entuziazmo ir energijos. Dalis senosios vilos pastato veikia kaip nuolatinė ekspozicija lankytojams. Joje eksponuojami XIX amžiaus katalonietiškos fermos buities akcentai. Tai ne tik žemvaldžių buities detalės, bet neišvengiamai ir vyndarystės ir kitų žemės ūkio veiklų atspindžiai. Kita vilos dalis pritaikyta lankytojų švietimui. Laboratorijos, paskaitų salė, mažesnės klasės, 5000 pavadinimų knygas sauganti biblioteka – tai tik dalis to, kuo gali džiaugtis iš Barselonos ir aplinkinių mietų atvykstantys moksleiviai. Ūkinės patalpos pritaikytos mažųjų teatrui bei visiems tik vaikams pritaikytiems žemės ūkio padargams laikyti. Vaikai patys jais dirba žemę ir ištisus metus gali auginti daržoves bei vaisius. Tvartelyje ir aptvaruose ganosi avys, vištos, inkubatoriuje perinami viščiukai. Ir tai tik dalis to, kuo gali užsiimti atvykėliai. Edukacinis centras gali pasigirti ne tik puikiomis mokymo priemonėmis, bet ir pačių mokymo programų gausa bei pritaikymu įvairioms amžiaus grupėms bei žinių lygiui. Collserola parko informaciniame centre įsikūrusi ne tik parko administracija, savanorių veiklą kuruojantys darbuotojai, bet veikia ir nuolatinė ekspozicija, konferencijų salė. Čia taip pat lankosi moksleivių grupės, vedami užsiėmimai. Dėl švelnaus Viduržemio jūros klimato daugiausia laiko vaikai ir mokytojai praleidžia gamtoje. Neabejotinai tai puikus būdas ne tik stebėti aplinką, bet ir pažinti bei išmokti daugelio dalykų. Taigi, trumpalaikės savanorytės viešnagė maloniai nustebino sutiktų žmonių nuoširdumu ir šiluma, nepakartojamu gamtos ir miesto grožiu ir suvokimu, kad laba darniai ir draugiškai galima gyventi ir dirbti gamtos ir žmogaus labui. Rasa Ožiūnaitė Biržų regioninio parko vyr. specialistė
|
 | |
 AtgalĮ viršųĮ pradžią |
||
Visos teisės saugomos. Kontaktai: Didžioji g. 10, Plateliai, Lietuva, tel.: 8 601 05222, info@parkai.lt
Puslapis dalinai finansuojamas is EU programos INTERREG IIIB projekto BSR EAGLE lėšų.
Sprendimas: Infonida.