Lt
|
| DVIRAČIAIS „AKMENOS IR JŪROS KRANTAIS” Pagramančio regioninis parkas pirmą kartą organizavo dviračių žygį - „Akmenos ir Jūros krantais”. Žygio tikslas – keliaujant dviračiu aplankyti vertingiausius Pagramančio regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo objektus. Keliaujant automobiliu, labai daug dalykų lieka nepastebėti. Vasara – mėgstantiems keliauti dviračiais – puikus metas. Neišdildomą įspūdį palieka gamtos kaitos stebėjimas, spalviniai kontrastai, garsai, kvapai. „Žygis Akmenos ir Jūros krantais prasidėjo 9 val. - Pagramančio regioninio parko lankytojų centre. Parko direktorius, Vaidotas Šliogeris, žurnalistams, aktyvaus turizmo mylėtojams pristatė dviračių trasą. Oficiali dviračių trasos pradžia – Pagramančio regioninio parko lankytojų centras. Trasos ilgis - apie 35 km. Žygeivių būrį prie Gramančios žiočių pasitiko virš viso bažnytkaimio iškilęs įspūdingas, klasikinių formų piliakalnis. Pirmieji piliakalniai Lietuvoje atsirado II - I tūkst. pr. Kr. sandūroje, tačiau išskirtinę reikšmę įgijo ginantis nuo kryžiuočių antpuolių XIII – XIV a. Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Piliakalnis apipintas padavimais ir pasakojimais yra svarbus ne tik kaip archeologinis paveldas, bet ir vaizdingo kraštovaizdžio dalis” – sakė Pagramančio regioninio parko kultūrologė Lina Misiulytė. „Nedaug yra vietų, į kurias norisi sugrįžti ir vėl jomis gėrėtis. Pagramančio regioniniame parke – tai Pagramančio ir Genių atodangos” – džiaugėsi žygio dalyviai. Pagramančio regioninio parko atodangos - tai beveik 200 tūkstančių metų siekianti Karšuvos žemumos geologinė istorija. Parko teritorijoje priskaičiuojama 12 atodangų iš kurių 11 yra prie Jūros upės ir 1 prie Akmenos upės. „Trumpam atokvėpiui sustodavome įrengtose apžvalgos aikštelėse. Apžvalgos aikštelėse tarsi iš paukščio skrydžio gali gėrėtis žaliais upių slėniais. Slėniuose daug retų, įrašytų į Raudonąją knygą augalų: gegužraibę, miškinę glindę, svogūninę dantažolė bei kiti. Parko kraštovaizdį puošia Didžioji Akmenos rėva. Rėva – tai akmenuotas upės slenkstis. Lietuvos geologijos tarnybos atlikti „Didžiosios rėvos“ tyrimai byloja, kad ledynų tirpsmo metu Andriejaičių ir Kilpinių apylinkėse buvo suformuoti didžiuliai kloniai. Pagrindinis riedulynas upės vagoje užima apie 0,33 ha plotą. Akmenos „Didžioji rėva" Šilalės r. savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas. Aplankytas akmuo „Milžinas”, dar vadinamas Tamošaičių akmeniu, yra Kernušupio upelio kairėje pakrantėje. Tai valstybės saugomas gamtos paminklas. Riedulys pailgas, plokščias, iškilęs virš žemės apie 1,5 m. Jo ilgis apie 5 m, plotis apie 3,5 – 4 m. Didelė riedulio dalis pasislėpusi po žeme. Riedulys buvo atgabentas iš Skandinavijos, tačiau tikslios vietos nustatyti neįmanoma be specialių tyrimų. Tai galėjo būti šiaurės vakarų Švedija arba Suomija. Akmenos ir Jūros upių santaka keliauta link Pagramančio bažnyčios. Negausūs išlikę rašytiniai šaltiniai byloja, kad iki 1842 m. Pagramantis priklausė Žemaičių vyskupo valdų Kaltinėnų dvarui. Jo savininkas vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskas 1774 m. Pagramantyje pastatė medinę Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, o jai fundaciją 1780 m. paskyrė vyskupas Steponas Giedraitis. Klebono gyvenamasis namas, suręstas 1800 metais - vienas seniausių medinių pastatų Tauragės krašte“ - pasakojo kultūrologė Lina. Žygio organizatoriai džiaugiasi, kad aplankyti piliakalniai, atodangos, Akmenos „Didžioji rėva“, akmuo „Milžinas“, įspūdingi ąžuolai, Akmenos ir Jūros upių santaka, Pagramančio bažnyčia keliautojams paliko neišdildomą įspūdį ir kviečia keliauti po Pagramančio regioninį parką. Lankykime Lietuvos saugomas teritorijas.
|
 | |
 AtgalĮ viršųĮ pradžią |
||
Visos teisės saugomos. Kontaktai: Didžioji g. 10, Plateliai, Lietuva, tel.: 8 601 05222, info@parkai.lt
Puslapis dalinai finansuojamas is EU programos INTERREG IIIB projekto BSR EAGLE lėšų.
Sprendimas: Infonida.