Parkai 'BSR EAGLE" projektas Europarc federacija Europos sąjunga GRUNDTVIG  
EnLt
  SitemapMailto Paieška:
 
 
     
APIE LVPRA
ASOCIACIJOS NARIAI
NAUJIENOS
TEISĖS AKTAI
VYKDOMI PROJEKTAI
KONTAKTAI
PARTNERIAI IR RĖMĖJAI
KLAUSIMAI - ATSAKYMAI
  PRISIJUNGIMAS
Vardas: 
Slaptažodis: 
 

  APKLAUSA
Ar Lietuvai reikalingos saugomos teritorijos?
GANDRAI - PAKELIUI I LIETUVĄ
Baltieji gandrai daugelyje Europos valstybių tapo didele retenybe. Juos globoti įpareigoja ES laukinių paukščių apsaugos direktyva. Lietuva gali didžiuotis, kad turi didelę šių paukščių populiaciją. Šiuo metu mūsų šalyje bei šiaurinėje Lenkijoje yra susitelkusi didžioji Europos baltųjų gandrų populiacijos dalis. Gamtininkai priskaičiuoja apie 13 tūkstančių Lietuvoje perinčių gandrų porų.

Būna metų, kai mūsiškiai gandrai iš žiemaviečių sugrįžta paskutinį kovo dešimtadienį, tačiau šiemet, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, jų dar reikės palaukti. Dabar paukščiai turėtų būti pusiaukelėje į namus. Tačiau šiemet ne visi sugrįžusieji gandrai gali būti draugiškai sutikti. Gamtosaugininkai susirūpinę, kad kai kurie dėl paukščių gripo pavojaus sunerimę žmonės yra nusiteikę ardyti gandralizdžius. Tačiau baimės akys pernelyg didelės.

Visų pirma, kaip sakė Selemonas Paltanavičius, mūsų šalyje ligi šiol dar nėra nustatyta nė vieno paukščių gripo atvejo. Antra, šia liga sergantys paukščiai gyvena neilgai ir greitai žūsta. Tokie paukščiai neskrenda į lizdus, juo labiau – jų netvarko, neperi. Tokį ilgą kelią į namus įveikę ir lizde kleketuojantys gandrai tiesiog negali būti sergantys.

Jeigu žmogus vis dėlto nusprendė, kad nebenori savo sodyboje turėti gandralizdžio, jis negali jo griauti. Laukinės gyvūnijos įstatymas draudžia savavališkai ardyti paukščių lizdus. Vienintelė išeitis – gandralizdį perkelti į kitą vietą. Geriausia – arba į medį, arba ant atokiau stovinčio pastato stogo, arba ant tam pastatyto tvirto stulpo. Tokį lizdo išardymą privalu suderinti su rajonų aplinkos apsaugos agentūromis. Kad paukščiai negrįžtų į senojo lizdo vietą, būtina įruošti apsaugas, trukdančias ten iš naujo sukti lizdą. Tokie pat reikalavimai – lizdą perkelti į naują vietą ir įrengti apsaugas – taikomi ir vandentiekio bokštų savininkams, norintiems gandrus „iškraustyti“ nuo bokštų.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodiką už baltojo gandro sunaikinimą skiriama 519 Lt bauda, o už sunaikintą lizdavietę – 1038 Lt bauda.

Aplinkos apsaugos ministerija,
Visuomenės informavimo skyrius,
tel. 266 36 60
www.am.lt

2006-03-24


2006-03-27
 
AtgalĮ viršųĮ pradžią
 
 
Atrask ir pažink saugomas teritorijas

Paremkite Lietuvos Valstybinių Parkų ir Rezervatų Asociacija

Vieta JŪSŲ reklamai

Mums rūpi šeima

Keliauk kitaip

  © 2005. Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija.
Visos teisės saugomos. Kontaktai: Didžioji g. 10, Plateliai, Lietuva, tel.: 8 601 05222, info@parkai.lt
Puslapis dalinai finansuojamas is EU programos INTERREG IIIB projekto BSR EAGLE lėšų.
Sprendimas: Infonida.