Galbūt jau penkis metus gyvenate puikiame name ir sode, perkate tokias priemones sodo priežiūrai https://parkutechnika.lt/elektrines-vejapjoves, o sapnuojate kasnakt visai na šitą sodą, o gimtus namus ir gimtą sodą. Gimtų namų ir sodo vaizdo, kvapo iš atminties niekaip negali pašalinti, tai taip stipriai įrašyta. Klausiame įvairių žmonių, kokį sodą jie sapnuoja.
Mokytoja iš Kauno
„Gimiau Kaune, ten ir užaugau. Tada sodo technika Kaune dar buvo deficitas, nes čia buvo Nepriklausomybės pradžia, dabar jau viskas yra kitaip. Tada tėvas ir mes visi vaikai dirbdavome su tokiais paprastais rusiškais įrankiais. Pamenu, tik kažkur 1995 m. kaimynas nusipirko elektrinę vejapjovę, tai bent buvo kalbų kiek dėl jos. Visi norėjo eiti pažiūrėti, pasmalsauti, pabandyti. Na o mes savo nedidelį sodo sklypelį ir toliau stumdėme su paprasta rankine vejapjove, vadinama „Veja“, – prisimena moteris. – Dabar gyvenu Vilniuje bute, dažnai atostogauju Alytuje, vyro namuose. O sapnuoju visada tuos pačius namus Kaune. Vilijampolėje, netoli upės, yra tokie sublokuotų kotedžų – nuosavų namų kvartalai. Ten iš gatvės pusės – tik mažas išbetonuotas kiemas automobiliui pasidėti. O iš galo, per galines duris – gražus pailgas sodas. Ir visi sodai ten taip pat atrodo. Pirmiausia pievelė, tada nedidelis daržas su braškėmis, kurias taip sunkiai mama versdavo kaupti. Tada šiltnamis su nuostabiais agurkų ūgliais ir ūsais, besibijančiais ant specialių sienelių. Už šiltnamio šuns būda ir dar šiek tiek pievelės. Daug tvarkyti kažką ir nereikėdavo, ten tik 7 arai tokios žemės, ir tai būdavo per akis. Poilsio zona – šiek tiek aukščiau pakilusi terasa, kurioje taip gera būdavo gerti rytais arbatą“, – prisimena moteris.
Dizainerė iš mažo miestelio
„Prisimenu gimtą sodą. Tėvai visada keikdavo, kad daug darbo, daug sodo technikos reikia pirkti, nes kampinis sklypas, ir dar toks pailgas. Nors, kai dabar žinau matematiką, tai galiu pasakyti, kad kai jis stačiakampis, tai pagal tą pačią kvadratūrą nesvarbu, ar jis būtų pailgas, ar nepailgas, kraštinių ilgis prie gatvės vis tiek būtų toks pats… Taigi, su tuo sklypu daug darbo būdavo. Tėvas dažnai pirkdavo krūmapjoves, vejapjoves. Turėjome labai ilgas gyvatvores. Pamenu, kaip kvepėdavo visas sodas pavasarį pražydus nuostabiems alyvų žiedams. Žmonės vis eidavo gatve ir paslapčia bandydavo nusiskinti kokią šakelę, bet aš viską matydavau, nes stebėdavau juos per langą“, – pamena moteris.