Dažniausiai specialūs darbuotojai prižiūri daugiabučių laiptines. Dauguma šiuolaikinių daugiabučių samdo specialius valytojus ir valytojas, kurie ateina kelis kartus per savaitę, išplauna ir iššluoja laiptinę, išpurto kilimėlius ir kitaip viską sutvarko. Jiems yra mokami atlyginimai iš bendrų daugiabučio gyventojų lėšų. Tačiau štai Aistė prisimena, kaip nesmagiai ji nustebo, kai atsikraustė į naują vietą – daugiabutį Vilniuje, ir ten sužinojo, kad yra kitokia laiptinės valymo tvarka.
Atsikrausčius rado raštelį – plausite laiptinę
Nors anksčiau moteris visada susidurdavo su situacija, kada laiptinę tvarkydavo aplinkos tvarkymo specialistai, tačiau čia ją pasitiko raštelis ant durų laiptinėje – tvarkaraštis, kada kuris butas tvarkys laiptinę. „Mano butas buvo pirmame aukšte ir laiptinė žemiausiame sektoriuje natūraliai buvo pati purviniausia. Tie rašteliai, kas kada plauna kabojo kiekviename aukšte. Supratau, kad kiekvienoje laiptinės aikštelėje yra ir kas tris savaites būna tavo eilė išsiplauti savo dalį laiptų. Mūsų – pati purviniausia, penkis kartus purvinesnė negu, pavyzdžiui, viršutinių butų. Atsikrausčiau čia gyventi, turiu dideles pajamas, mano gyvenimo darbai visai kitokie negu laiptinės valymas. Kodėl turiu valyti tai, ką pritrypia visas namas? Tarsi gyventume necivilizuotame pasaulyje, kur negalima pasisamdyti valytojo“, – pasakojo Aistė. Anot moters, ji ir taip grįžta pavargusi namo, namie beveik nebūna, gyvena viena, tad kodėl jai tenka ta garbė plauti kažkieno laiptinę?
Samdytas darbuotojas būtų puiki išeitis
Kaip sako Aistė, jai yra daug geriau mokėti kažkam už darbo valandą 2 eurus, negu skirti savo valandą, kurios vertė 50 eurų, darbui laiptinėje. Tačiau galbūt taip nemąsto visi namo gyventojai, kai kurie gyvenantys už minimumą, kiti bedarbiai arba jau pensijoje.
Kaimynai ir toliau kabinėjasi
Gerbdama kaimynų valią, Aistė nusprendė kelis kartus visgi pati išvalyti tą laiptinės gabalėlį. Tačiau tą ji darė labai vėlai, naktį. „Sąmoningai taip pasirinkau – tada mažiau žmonių vaikšto, išvis niekas nevaikšto. Be to, tikrai mažiausiai ko norėčiau, tai kad kokios senos gyventojos ateitų pažiūrėti, kaip valau, ir pradėtų aiškinti, kur dar turėčiau pavalyti. Tačiau žinokite tuo viskas nesibaigė. Netrukus prie manęs ėmė kabinėtis, kad nevalau laiptinės. Pasirodo, turi valyti taip, kad tave matytų visi – kad turėtum alibi, jog tikrai išvalei“, – sako Aistė. Po paskutinio prisikabinimo ji perėjo per butus ir paklausė žmonių, kurie sutiktų samdytis valytoją. Tokių buvo dar pusė namo, tad su šiais žmonėmis ji ir nusisamdė.